10. Viešpačiui nepatiko jo elgesys, todėl ir jį numarino.
11. Judas tarė savo marčiai Tamarai: „Gyvenk kaip našlė savo tėvo namuose, kol užaugs mano sūnus Šela“. Nes jis bijojo, kad ir tas nemirtų kaip jo broliai. Tamara nuėjo gyventi į savo tėvo namus.
12. Po kurio laiko mirė Judo žmona, Šūvos duktė. Gedulo laikui praėjus, Judas su savo draugu adulamiečiu Hyra ėjo į Timną pas savo avių kirpėjus.
13. Tamarai buvo pranešta: „Štai tavo uošvis eina į Timną avių kirpti“.
14. Ji nusivilko savo našlės drabužius, apsidengė šydu ir atsisėdo prie Enaimo vartų, kurie yra pakelėje į Timną. Ji žinojo, kad Šela buvo užaugęs, tačiau ji nebuvo jam duota į žmonas.
15. Judas ją palaikė paleistuve, nes ji buvo uždengusi savo veidą.
16. Jis pasuko prie jos ir tarė: „Leisk man įeiti pas tave“. Jis nežinojo, kad tai buvo jo marti, o ji klausė: „Ką man duosi?“
17. Jis atsakė: „Aš tau atsiųsiu ožiuką iš savo bandos“. Ji paklausė: „Ar duosi man užstatą, kol jį atsiųsi?“
18. Jis paklausė: „Ko nori užstatu?“ Ji atsakė: „Tavo antspaudo, virvės ir lazdos, kuri yra tavo rankoje“. Jis davė jai tai, įėjo pas ją, ir ji pastojo.
19. Jam išėjus, ji nusiėmė šydą, persirengė našlės drabužiais ir grįžo namo.
20. Kai Judo draugas adulamietis nuvedė ožiuką, kad atsiimtų užstatą iš moteriškės, jos nerado.
21. Jis klausinėjo vietos žmonių: „Kur yra paleistuvė, kuri buvo Enaime prie kelio?“ Jie atsakė: „Čia nebuvo jokios paleistuvės“.
22. Jis tada sugrįžo pas Judą ir pasakė: „Aš jos neradau, ir tos vietos žmonės sakėsi nieko nežiną apie jokią paleistuvę“.