17. Jis nusigandęs tarė: „Kokia baisi šita vieta! Čia ne kas kita, kaip Dievo namai, dangaus vartai!“
18. Jokūbas, atsikėlęs anksti rytą, paėmė akmenį, kurį buvo pasidėjęs priegalviu, pastatė jį paminklu ir užpylė aliejaus ant jo.
19. Jis pavadino tą vietą Beteliu; anksčiau tas miestas vadinosi Lūzas.
20. Jokūbas padarė įžadą: „Jei Viešpats Dievas bus su manimi, mane saugos šitame kely ir duos man duonos valgyti ir drabužių apsivilkti,
21. jei ramybėje sugrįšiu į savo tėvo namus, tada Viešpats bus mano Dievas.
22. Ir šitas akmuo, kurį pastačiau paminklu, bus Dievo namai. Ir iš visko, ką man suteiksi, atiduosiu Tau dešimtąją dalį“.