8. Taigi dabar, sūnau, klausyk mano patarimo, ką tau sakysiu.
9. Eik ir išrink iš kaimenės du geriausius ožiukus ir atnešk, kad paruoščiau iš jų tėvo mėgstamą valgį.
10. Tu jį įneši tėvui, kad jis valgytų ir tave palaimintų prieš savo mirtį“.
11. Bet Jokūbas atsakė savo motinai Rebekai: „Mano brolio Ezavo kūnas apaugęs plaukais, o aš žmogus neplaukuotas.
12. Jei mano tėvas mane palytės, tada pasirodysiu kaip apgavikas. Taip užsitrauksiu prakeikimą – ne palaiminimą“.
13. Tačiau motina jam atsakė: „Sūnau, tas prakeikimas tekrinta ant manęs! Tik klausyk manęs ir nuėjęs atnešk, ką sakiau!“
14. Taigi jis nuėjęs atnešė motinai ožiukus, o ji pagamino skanų valgį, kurį mėgo tėvas.
15. Tada Rebeka, paėmusi savo vyriausiojo sūnaus Ezavo geriausius drabužius, kurie buvo namie, apvilko jais jaunesnįjį sūnų Jokūbą,
16. o ožiukų kailiais apvyniojo jo neplaukuotas rankas ir kaklą.
17. Tada ji padavė paruoštą valgį ir duonos savo sūnui Jokūbui.
18. Jokūbas, įėjęs pas savo tėvą, tarė: „Mano tėve!“ O tas atsiliepė: „Aš čia. Kas tu esi, mano sūnau?“
19. Jokūbas atsakė: „Aš esu Ezavas, tavo pirmagimis. Padariau, kaip man liepei. Kelkis, sėsk ir valgyk, ką sumedžiojau, kad tavo siela palaimintų mane“.
20. Izaokas paklausė: „Kaipgi, mano sūnau, taip greitai suradai?“ Tas atsakė: „Viešpats, tavo Dievas, suteikė man laimės“.
21. Izaokas tarė Jokūbui: „Prieik, kad galėčiau paliesti tave, mano sūnau, ir įsitikinčiau, ar tu tikrai esi mano sūnus Ezavas“.