1. Šalyje vėl kilo badas kaip anksčiau Abraomo laikais. Izaokas nuėjo pas filistinų karalių Abimelechą į Gerarą.
2. Jam pasirodė Viešpats ir tarė: „Neik į Egiptą. Gyvenk žemėje, kurią tau nurodysiu.
3. Būk kaip ateivis šitoje šalyje. Aš būsiu su tavimi ir laiminsiu tave, nes tau ir tavo palikuonims duosiu visas šias žemes ir ištesėsiu priesaiką, kurią daviau tavo tėvui Abraomui.
4. Aš padauginsiu tavo palikuonis, kad jų bus tiek, kiek danguje žvaigždžių, ir duosiu jiems visas šias žemes. Tavo palikuonyse bus palaimintos visos žemės giminės,
5. nes Abraomas paklausė mano balso ir laikėsi mano įstatymų, įsakymų, nuostatų ir nurodymų“.
6. Izaokas pasiliko Gerare.
7. Tos vietos vyrams, teiraujantis apie jo žmoną, jis sakė: „Ji mano sesuo“, nes jis bijojo sakyti: „Ji mano žmona“, kad tos vietos vyrai neužmuštų jo dėl Rebekos, nes ji buvo graži.
8. Pagyvenus ten ilgesnį laiką, pasitaikė, kad filistinų karalius Abimelechas, žiūrėdamas pro langą, pamatė Izaoką, glamonėjantį savo žmoną Rebeką.
9. Abimelechas pasišaukė Izaoką ir tarė: „Man aišku, kad ji tavo žmona! Kodėl sakei: ‘Ji mano sesuo’?“ Izaokas jam atsakė: „Bijojau, kad nereikėtų dėl jos mirti“.
10. Tada Abimelechas tarė: „Kodėl mums taip padarei? Juk kas nors galėjo sugulti su tavo žmona, ir tu būtum apkaltinęs mus!“
11. Abimelechas įspėjo visą tautą: „Kas palies šitą vyrą ar jo žmoną, bus baudžiamas mirtimi“.
12. Izaokas įdirbo žemę ir gavo tais metais šimteriopą derlių, nes Viešpats jį laimino.
13. Ir jis tapo didis žmogus, ir toliau augo, ir plėtėsi, kol tapo labai didis.