23. Viešpats jai tarė: „Dvi tautos yra tavo įsčiose, dvi giminės gims iš tavęs ir persiskirs. Viena giminė bus galingesnė už kitą, vyresnysis tarnaus jaunesniajam“.
24. Atėjus metui gimdyti, gimė dvynukai.
25. Pirmasis buvo visas plaukuotas; jie pavadino jį Ezavu.
26. Jo brolis gimdamas laikėsi Ezavo kulnies; jį pavadino Jokūbu. Tuo laiku Izaokui buvo šešiasdešimt metų.
27. Berniukams užaugus, Ezavas tapo geru medžiotoju, laukų žmogumi, o Jokūbas buvo ramus ir mėgo gyventi palapinėse.
28. Izaokas mylėjo Ezavą, nes mėgo jo sumedžiotą žvėrieną, bet Rebeka labiau mylėjo Jokūbą.
29. Kartą Jokūbas išsivirė viralą, o Ezavas parėjo iš lauko nuvargęs.
30. Ezavas tarė Jokūbui: „Duok man savo raudonojo viralo, nes aš esu nuvargęs!“ Todėl jį praminė Edomu.
31. O Jokūbas pasakė: „Parduok man savo pirmagimio teisę“.
32. Ezavas tarė: „Aš mirštu, ką gi man padės pirmagimystė?“
33. Jokūbas pasakė: „Prisiek man!“ Taip jis prisiekė ir pardavė Jokūbui savo pirmagimio teisę.
34. Tada Jokūbas davė Ezavui duonos ir lęšių viralo. Jis valgė, gėrė ir pavalgęs išėjo. Taip Ezavas paniekino savo pirmagimystę.