48. Nusilenkęs pagarbinau Viešpatį ir palaiminau mano valdovo Abraomo Viešpatį Dievą, kuris mane atvedė teisingu keliu, kad imčiau mano valdovo brolio dukterį jo sūnui.
49. Taigi dabar, jei norite parodyti mano valdovui malonę ir ištikimybę, sakykite, o jei ne, tai pasakykite man, kad galėčiau pasukti į dešinę ar į kairę“.
50. Tada Labanas ir Betuelis atsakė: „Tai Viešpaties padaryta. Negalime nei prieštarauti, nei pritarti.
51. Štai Rebeka yra tavo akivaizdoje. Imk ją ir eik, tebūna ji tavo valdovo sūnaus žmona, kaip Viešpats kalbėjo“.
52. Išgirdęs jų žodžius, Abraomo tarnas pagarbino Viešpatį, nusilenkdamas iki žemės.
53. Tarnas, išėmęs sidabrinių ir auksinių indų bei drabužių, juos dovanojo Rebekai; be to, jis dovanojo vertingų daiktų jos broliui ir motinai.
54. Jie valgė, gėrė ir pasiliko tenai per naktį. Rytą, jiems atsikėlus, jis tarė: „Leiskite man keliauti pas mano valdovą“.
55. Jos brolis ir motina prašė: „Tepasilieka mergina pas mus kurį laiką, nors dešimt dienų, po to išleisime“.
56. Jis atsakė: „Netrukdykite manęs, nes Viešpats padarė mano kelionę sėkmingą. Leiskite man grįžti pas savo valdovą“.
57. Jie tarė: „Pašaukime mergaitę ir jos paklauskime“.
58. Pašaukę Rebeką, klausė: „Ar keliausi su šiuo vyru?“ Ji atsakė: „Taip, keliausiu“.
59. Tada jie išlydėjo Rebeką, jos auklę, Abraomo tarną ir jo vyrus.
60. Atsisveikindami jie laimino ją: „Mūsų sesuo, tapk nesuskaitomų tūkstančių motina, tavo palikuonys tevaldo savo priešų miestų vartus!“
61. Tada Rebeka ir jos tarnaitės išjojo ant kupranugarių, sekdamos tą vyrą.
62. Tuo metu Izaokas ėjo keliu nuo Lahai Roijo šulinio, nes jis gyveno pietų krašte.
63. Pavakary Izaokas buvo išėjęs į lauką pamąstyti. Pakėlęs akis, jis pamatė ateinančius kupranugarius.