15. Jam dar nebaigus kalbėti, atėjo Rebeka, Abraomo brolio Nahoro žmonos Milkos sūnaus Betuelio duktė, nešina ąsočiu ant peties.
16. Mergina buvo labai graži, mergaitė, kurios joks vyras nebuvo pažinęs. Ji, nusileidusi prie šulinio ir pasisėmusi vandens, lipo aukštyn.
17. Tarnas nuskubėjo jos pasitikti ir tarė: „Duok man truputį vandens atsigerti iš savo ąsočio!“
18. Ji atsakė: „Gerk, mano viešpatie!“ Skubiai nuleidusi ąsotį sau ant rankos, davė jam gerti.
19. Jam atsigėrus, ji tarė: „Ir tavo kupranugarius pagirdysiu“.
20. Skubiai išpylusi savo ąsotį į lovį, vėl nubėgo prie šulinio. Taip ji pagirdė visus jo kupranugarius.
21. Tuo metu jis tylomis ją stebėjo, norėdamas patirti, ar Viešpats padarė jo kelionę sėkmingą, ar ne.
22. Kupranugariams atsigėrus, jis išėmė auksinę sagtį kaktai, sveriančią pusę šekelio, ir dvi apyrankes, sveriančias dešimt šekelių aukso,
23. ir klausė: „Kieno duktė esi? Ar yra tavo tėvo namuose mums vietos pernakvoti?“
24. Ji atsakė: „Aš esu duktė Betuelio, Milkos sūnaus, kurį ji pagimdė Nahorui“.
25. Ji tęsė: „Šiaudų ir pašaro pas mus daug, taip pat ir vietos nakvynei“.
26. Vyras nusilenkė ir pagarbino Viešpatį:
27. „Tebūna palaimintas Viešpats, mano valdovo Abraomo Dievas, kuris buvo malonus ir teisingas mano valdovui ir atvedė mane teisingu keliu į mano valdovo brolio namus!“
28. Mergaitė, nubėgusi namo, pranešė visiems, kas atsitiko.
29. Rebeka turėjo brolį, vardu Labaną. Ir Labanas išbėgo pas vyrą prie šulinio.
30. Pamatęs sagtį ir apyrankes ant sesers rankų ir išgirdęs sesers Rebekos žodžius: „Taip kalbėjo tas vyras“, atėjo jis pas tą vyrą, kuris stovėjo šalia kupranugarių prie šulinio,