17. Viešpats tarė: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti?
18. Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos.
19. Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį“.
20. Viešpats tarė: „Sodomos ir Gomoros šauksmas yra garsus, o jų nuodėmė – labai sunki.
21. Aš nusileisiu ir pažiūrėsiu, ar jų nusikaltimai atitinka šauksmą, pasiekusį mane. Jeigu ne, Aš sužinosiu“.
22. Tie vyrai ėjo toliau, o Abraomas pasiliko bestovįs Viešpaties akivaizdoje.
23. Abraomas priartėjęs tarė: „Ar sunaikinsi teisųjį kartu su nusikaltėliu?
24. Galbūt penkiasdešimt teisiųjų yra mieste. Ar tikrai sunaikinsi ir neatleisi tai vietovei dėl penkių dešimčių teisiųjų?
25. Tai nėra Tavo būdas nužudyti teisųjį su nusikaltėliu, kad teisusis gautų tą patį kaip piktadarys! Ar visos žemės Teisėjas pasielgs neteisingai?“
26. Viešpats tarė: „Jei Sodomos mieste rasiu penkiasdešimt teisiųjų, tai pasigailėsiu visos vietovės“.
27. Abraomas atsakė: „Štai, išdrįsau kalbėti Viešpačiui, nors esu dulkė ir pelenai.
28. Galbūt iki penkiasdešimt teisiųjų trūks penkių. Ar dėl keturiasdešimt penkių sunaikinsi visą miestą?“ Jis tarė: „Nesunaikinsiu, jei ten rasiu keturiasdešimt penkis“.
29. Abraomas toliau kalbėjo: „Galbūt ten atsiras tik keturiasdešimt?“ Jis atsakė: „Dėl keturiasdešimties nesunaikinsiu“.