1. Visi žemės gyventojai kalbėjo viena kalba.
2. Besikeldami toliau į rytus, jie rado lygumą Šinaro krašte ir ten apsigyveno.
3. Jie kalbėjosi: „Pasidirbinkime plytų ir gerai jas išdekime“. Plytas jie naudojo vietoje akmenų, o dervą – vietoje kalkių.
4. Jie tarėsi: „Pasistatykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų. Išgarsinkime savo vardą prieš išsiskirstydami į visus kraštus!“
5. Viešpats nužengė pasižiūrėti miesto ir bokšto, kurį žmonės statė,
6. ir tarė: „Jie yra viena tauta ir visi kalba viena kalba. Jie pradėjo tai daryti ir nėra nieko, ko jie negalėtų pasiekti, jeigu nusprendžia.
7. Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito!“
8. Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą.
9. Todėl tą miestą praminė Babele, nes ten Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten Viešpats išsklaidė juos į visus žemės kraštus.
10. Šitie yra Semo palikuonys: Semas, būdamas šimto metų, dvejiems metams praėjus po tvano, susilaukė sūnaus Arfaksado.