8. Saulius, pakeitęs drabužius, su dviem vyrais naktį nuėjo pas moterį. Jis tarė jai: „Paburk man per mirusiojo dvasią; iššauk man tą, kurį aš sakysiu“.
9. Moteris jam atsakė: „Tu žinai, kad Saulius išnaikino krašte mirusiųjų dvasių iššaukėjus ir burtininkus. Kodėl statai spąstus mano gyvybei, kad mane pražudytum?“
10. Saulius jai prisiekė Viešpačiu: „Kaip Viešpats gyvas, tu nebūsi nubausta dėl šito“.
11. Moteris klausė: „Ką turiu tau iššaukti?“ Jis atsakė: „Iššauk man Samuelį“.
12. Moteris, pamačiusi Samuelį, garsiai sušuko ir tarė Sauliui: „Kodėl mane apgavai? Tu esi Saulius!“
13. Karalius jai tarė: „Nebijok! Ką matei?“ Moteris tarė Sauliui: „Aš mačiau dvasią, kylančią iš žemės“.
14. Karalius vėl klausė: „Kaip ji atrodo?“ Ji atsakė: „Kyla senas vyras su apsiaustu“. Saulius suprato, kad tai Samuelis, ir nusilenkė veidu iki žemės.
15. Samuelis tarė Sauliui: „Kodėl drumsti man ramybę, iššaukdamas mane?“ Saulius atsakė: „Esu labai prislėgtas, nes filistinai kariauja prieš mane. Dievas atsitraukė nuo manęs ir man nebeatsako nei per sapnus, nei per pranašus, todėl pasišaukiau tave, kad pasakytum, ką man daryti“.
16. Samuelis atsakė: „Kodėl mane klausi, jei Viešpats atsitraukė nuo tavęs ir tapo tavo priešu?
17. Viešpats padarė, kaip Jis buvo per mane kalbėjęs. Jis atėmė iš tavęs karalystę ir ją atidavė tavo artimui Dovydui.