4. Prie tarpeklio, per kurį Jehonatanas turėjo pereiti, kad pasiektų filistinų įgulą, buvo smailios uolos vienoje ir kitoje pusėje. Viena vadinosi Bocecas, o antroji – Senė.
5. Viena kyšojo šiaurėje, prieš Michmašą, o antroji – pietuose, prieš Gibėją.
6. Jehonatanas tarė jaunuoliui, kuris nešiojo jo ginklus: „Nueikime prie šitų neapipjaustytųjų įgulos. Gal Viešpats mums padės; juk Viešpačiui nesunku išgelbėti per kelis žmones, kaip ir per daugelį“.
7. Jo ginklanešys jam atsakė: „Daryk visa, kas yra tavo širdyje. Eik ten, o aš būsiu su tavimi, kur tu panorėsi“.
8. Jehonatanas tarė: „Mes, nuėję pas tuos vyrus, jiems pasirodysime.
9. Jei jie mums sakys: ‘Palaukite, kol mes pas jus ateisime’, tai mes stovėsime savo vietoje ir neisime prie jų.
10. O jei jie sakys: ‘Užlipkite pas mus’, tai mes užlipsime, nes Viešpats bus juos atidavęs į mūsų rankas, ir tai bus mums ženklas“.
11. Ir jie pasirodė filistinų įgulai. Filistinai sakė: „Žiūrėkite, hebrajai išlenda iš plyšių, kuriuose jie buvo pasislėpę“.
12. Filistinų įgulos vyrai šaukė Jehonatanui ir jo ginklanešiui, sakydami: „Užlipkite pas mus, mes jums kai ką parodysime“. Tuomet Jehonatanas tarė savo ginklanešiui: „Lipk paskui mane, nes Viešpats juos atidavė į Izraelio rankas“.