26. Žmonės, įėję į mišką, matė varvantį medų, tačiau nė vienas neragavo jo, nes bijojo prakeikimo.
27. Jehonatanas negirdėjo, kaip jo tėvas prisaikdino tautą. Jis lazdos galu pakabino medaus ir pakėlė ranką prie savo burnos. Ir jo akys nušvito.
28. Vienas iš žmonių tarė: „Tavo tėvas prisaikdino tautą, sakydamas: ‘Prakeiktas tebūna tas vyras, kuris šiandien valgytų’“. Ir žmonės buvo išsekę.
29. Jehonatanas atsakė: „Mano tėvas pridarė bėdos žemėje. Žiūrėkite, kaip nušvito mano akys, kai paragavau truputį medaus.
30. Jei šiandien žmonės būtų sočiai pavalgę iš priešo grobio, kurį rado, jie būtų išžudę daug daugiau filistinų“.
31. Tą dieną jie naikino filistinus nuo Michmašo iki Ajalono, ir žmonės buvo labai išsekę.
32. Jie griebė avis, jaučius ir karves, pjovė ant žemės ir valgė su krauju.
33. Sauliui buvo pranešta, kad žmonės nusideda Viešpačiui, valgydami kraują. Jis tarė: „Jūs nusikaltote. Atriskite man didelį akmenį“.
34. Ir Saulius įsakė: „Atveskite kiekvieną jautį ir avį čia, papjaukite ir valgykite, kad nenusidėtumėte Viešpačiui, valgydami kraują“. Visi žmonės atvesdavo savo jaučius tą vakarą ir ten papjaudavo.
35. Saulius pastatė Viešpačiui aukurą; tai buvo pirmas aukuras, kurį jis pastatė Viešpačiui.
36. Saulius sakė: „Pulkime filistinus naktį, plėškime iki ryto ir nepalikime jų nė vieno gyvo“. Jie atsakė: „Daryk, kaip tau atrodo tinkama“. Tada kunigas tarė: „Artinkimės čia prie Dievo“.
37. Tuomet Saulius klausė Viešpatį: „Ar man pulti filistinus? Ar atiduosi juos į Izraelio rankas?“ Bet Viešpats jam neatsakė tą dieną.
38. Saulius įsakė: „Susirinkite čia visi vyresnieji ir išaiškinkime, kas šiandien nusikalto.