14. Aš įstatysiu jį savo namuose ir savo karalystėje per amžius, jo sostas bus amžinas’“.
15. Visus šiuos žodžius ir regėjimą Natanas persakė Dovydui.
16. Karalius Dovydas įėjo, atsisėdo Viešpaties akivaizdoje ir tarė: „Kas aš ir mano namai, Viešpatie Dieve, kad mane iki čia atvedei.
17. Ir tai pasirodė dar per maža Tavo akyse, Dieve. Tu kalbėjai apie savo tarno namus tolimoje ateityje ir pasielgei su manimi kaip su žymiu žmogumi, Viešpatie Dieve!
18. Ką gi daugiau Dovydas gali, Tau taip pagerbus Tavo tarną? Nes Tu žinai savo tarną.
19. Dėl savo tarno ir pagal savo širdį Tu padarei šitą didybę, pranešdamas savo tarnui tuos didžius dalykus.
20. Viešpatie, nėra nė vieno Tau lygaus ir nėra kito Dievo šalia Tavęs, kaip mes girdėjome savo ausimis.