29. Atiduokite Viešpačiui šlovę, priderančią Jo vardui, atneškite auką ir ateikite pas Jį. Garbinkite Viešpatį šventumo grožyje.
30. Visa žemė tesudreba prieš Jį! Tvirtai stovi pasaulis.
31. Tesilinksmina dangūs ir tedžiūgauja žemė. Tegul skamba tautose: ‘Viešpats karaliauja!’
32. Tegul jūra šniokščia ir visa, kas joje! Tegul linksminasi laukai ir visa, kas juose!
33. Tada miško medžiai giedos Viešpaties akivaizdoje, nes Jis ateina žemės teisti.
34. Dėkokite Viešpačiui, nes Jis geras ir Jo gailestingumas amžinas.
35. Sakykite: ‘Išvaduok mus, Dieve, mūsų gelbėtojau! Surink mus ir išlaisvink iš pagonių, kad dėkotume Tavo šventam vardui ir girtumėmės Tavo šlove’.
36. Garbė Viešpačiui, Izraelio Dievui, per amžių amžius“. Visa tauta tarė: „Amen“, ir šlovino Viešpatį.
37. Taigi jis paliko Asafą ir jo brolius nuolat tarnauti priešais Viešpaties Sandoros skrynią, atliekant kasdienę tarnystę,
38. taip pat Obed Edomą bei jo brolius, šešiasdešimt aštuonis; Obed Edomas, Jedutūno sūnus ir Hosa buvo vartininkai.
39. Kunigą Cadoką ir jo brolius kunigus paskyrė prie Viešpaties palapinės Gibeono aukštumoje
40. nuolat, rytą ir vakare, aukoti Viešpačiui deginamąsias aukas ant deginamųjų aukų aukuro ir daryti visa, kas parašyta Viešpaties įstatyme, kurį Jis davė Izraeliui.
41. Hemaną, Jedutūną ir kitus, pašauktus vardais, paskyrė dėkoti Viešpačiui, nes Jo gailestingumas amžinas.
42. Hemanas ir Jedutūnas turėjo trimitus, cimbolus ir kitus instrumentus giesmėms pritarti. Jedutūno sūnūs buvo paskirti vartininkais.
43. Po to visi išsiskirstė į savo namus; Dovydas sugrįžo palaiminti savo namiškių.