Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Pirmoji Karalių Knyga 22:11-30 Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas (LTZB)

11. Kenaanos sūnus Sedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’“.

12. Ir visi pranašai taip pranašavo: „Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.

13. Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: „Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų, kalbėk tai, kas gera“.

14. Michėjas atsakė: „Kaip Viešpats gyvas, ką Viešpats man sakys, tą kalbėsiu“.

15. Jam atėjus, karalius klausė: „Michėjau, ar mums eiti kariauti prieš Ramot Gileadą?“ Tas jam atsakė: „Eik ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.

16. Karalius jam tarė: „Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu?“

17. Tada Michėjas atsakė: „Mačiau visą Izraelį išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’“.

18. Izraelio karalius sakė Juozapatui: „Ar tau nesakiau, kad jis nepranašauja apie mane gera, tik bloga?“

19. Michėjas tęsė: „Klausyk Viešpaties žodžio. Mačiau Viešpatį, sėdintį savo soste, ir visą dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje.

20. Viešpats klausė: ‘Kas įtikins Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vieni sakė taip, kiti – kitaip.

21. Pagaliau išėjo dvasia ir atsistojusi Viešpaties akivaizdoje tarė: ‘Aš jį įtikinsiu’.

22. Viešpats ją klausė: ‘Kaip?’ Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų karaliaus Ahabo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks įtikinti. Eik ir daryk tai’.

23. Taigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta“.

24. Tada Keenanos sūnus Sedekijas, priėjęs prie Michėjo, trenkė jam į veidą ir tarė: „Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo manęs, kad kalbėtų tau?“

25. Michėjas atsakė: „Tu pamatysi tai tą dieną, kai bėgsi slėptis į vidinį kambarį“.

26. Izraelio karalius įsakė sulaikyti Michėją, nuvesti jį pas miesto valdytoją Amoną ir pas karaliaus sūnų Jehoašą,

27. sakydamas: „Laikykite jį kalėjime ir maitinkite sielvarto duona bei vandeniu, kol ramybėje sugrįšiu“.

28. Michėjas atsakė: „Jei tu sugrįši ramybėje, tai Viešpats nekalbėjo per mane“. Ir jis sakė: „Klausykite, visi žmonės!“

29. Izraelio ir Judo karaliai išėjo į Ramot Gileadą.

30. Izraelio karalius kalbėjo Juozapatui: „Aš persirengsiu ir eisiu į mūšį, o tu apsirenk savo drabužiais“. Izraelio karalius persirengė ir išėjo į mūšį.

Skaityti visą skyrių Pirmoji Karalių Knyga 22