14. ir pranešė Jezabelei: „Nabotas užmuštas akmenimis“.
15. Jezabelė, išgirdusi, kad Nabotas užmuštas akmenimis, tarė Ahabui: „Pasisavink jezreeliečio Naboto vynuogyną, kurį jis atsisakė tau parduoti už pinigus, nes Nabotas jau nebegyvas“.
16. Ahabas, sužinojęs, kad Nabotas miręs, tuojau išėjo į jezreeliečio Naboto vynuogyną, kad jį pasisavintų.
17. Tuomet Viešpats kalbėjo Elijui:
18. „Eik į Samariją, kur sutiksi Izraelio karalių Ahabą. Jį rasi Naboto vynuogyne, kurio jis nuėjo pasisavinti.
19. Sakyk jam: ‘Taip sako Viešpats: ‘Tu nužudei žmogų ir pagrobei jo nuosavybę. Toje vietoje, kurioje šunys laižė Naboto kraują, šunys laižys ir tavo kraują’“.
20. Ahabas, pamatęs Eliją, tarė: „Tai suradai mane, mano prieše?“ Tas atsakė: „Aš tave suradau, nes tu parsidavei, kad darytum pikta Viešpaties akyse.
21. Todėl Viešpats sako: ‘Aš bausiu tave ir išnaikinsiu visus Ahabo šeimos vyrus, nė vieno nepaliksiu gyvo.
22. Padarysiu tau, kaip padariau Nebato sūnui Jeroboamui ir Ahijos sūnui Baašai, nes tu įtraukei Izraelį į nuodėmę’.
23. Ir apie Jezabelę Viešpats taip pat kalbėjo: ‘Šunys ės Jezabelę Jezreelio mieste.