7. Tada Izraelio karalius, sušaukęs visus krašto vyresniuosius, jiems kalbėjo: „Klausykite ir stebėkite, kaip Ben Hadadas siekia pikto. Jis atsiuntė pas mane pasiuntinius, reikalaudamas mano žmonų, vaikų, sidabro ir aukso, ir aš jam neprieštaravau“.
8. Visi vyresnieji ir tauta jam atsakė: „Neklausyk ir nesutik!“
9. Ahabas atsakė Ben Hadado pasiuntiniams: „Sakykite mano valdovui karaliui, kad aš visa, ko jis reikalavo pradžioje, darysiu, bet paskutinio jo reikalavimo nevykdysiu“. Pasiuntiniai viską pranešė Ben Hadadui.
10. Karalius vėl siuntė pas Ahabą pasiuntinius su tokiu pranešimu: „Tegul dievai padaro man tai ir dar daugiau, jei Samarijos dulkių bent po saują užtektų žmonėms, kurie seka mane“.
11. Izraelio karalius atsakė: „Tenesigiria tas, kuris susijuosia, tarsi jau nusijuostų“.
12. Kai išgirdo šitą atsakymą, Ben Hadadas puotavo su karaliais palapinėje. Jis įsakė savo tarnams pasiruošti, ir tie išsirikiavo kovai prieš miestą.
13. Pranašas priėjo prie Izraelio karaliaus Ahabo ir tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Ar matai visą šitą daugybę? Aš ją šiandien atiduosiu į tavo rankas, kad žinotum, jog Aš esu Viešpats’“.
14. Ahabas klausė: „Per ką?“ Pranašas atsakė: „Taip sako Viešpats: ‘Per sričių kunigaikščių jaunuolius’“. Karalius vėl klausė: „Kas turi pradėti mūšį?“ Jis atsakė: „Tu“.
15. Sričių kunigaikščių jaunuolių buvo du šimtai trisdešimt du, o iš viso izraelitų – septyni tūkstančiai.
16. Jis išėjo vidudienį; Ben Hadadas buvo nusigėręs, gerdamas palapinėje su trisdešimt dviem karaliais, jo sąjungininkais.
17. Sričių kunigaikščių jaunuoliai išėjo pirmieji. Ben Hadadas pasiuntė žvalgus, kurie jam pranešė: „Vyrai išėjo iš Samarijos“.
18. Jis įsakė: „Jei jie eina taikos prašyti, suimkite juos gyvus, o jei eina kariauti, taip pat suimkite juos gyvus“.
19. Sričių kunigaikščių jaunuoliai išėjo iš miesto, o kariuomenė sekė juos.
20. Jie žudė kiekvieną, kuris išėjo prieš juos, ir sirai bėgo, o izraelitai juos vijosi. Sirijos karalius Ben Hadadas pabėgo ant žirgo su raiteliais.
21. Izraelio karalius išėjo ir paėmė kovos vežimų ir žirgų, ir smarkiai sumušė sirus.
22. Tada pranašas, atėjęs pas Izraelio karalių, jam tarė: „Eik, sustiprėk ir žiūrėk, ką darai, nes po metų Sirijos karalius vėl puls tave“.
23. Sirijos karaliaus tarnai kalbėjo karaliui: „Jų dievai yra kalnų dievai, todėl jie mus nugalėjo. Bet jei kariautume su jais lygumoje, mes juos nugalėtume.
24. Padaryk šitaip: pašalink visus karalius iš jų vietų ir jų vieton paskirk vadus.
25. Surink kariuomenę, kokią praradai, taip pat atstatyk žirgų ir kovos vežimų skaičių. Tada kariausime su jais lygumoje ir tikrai juos nugalėsime“. Karalius paklausė jų patarimo ir taip padarė.