30. Likusieji pabėgo į Afeko miestą, kur ant likusių dvidešimt septynių tūkstančių užgriuvo mūras. Ben Hadadas irgi pabėgo į miestą ir pasislėpė vidiniame kambaryje.
31. Jo tarnai kalbėjo jam: „Mes girdėjome, kad Izraelio karaliai yra gailestingi. Apsijuoskime ašutinėmis, užsidėkime virves ant kaklo ir išeikime pas Izraelio karalių. Gal jis paliks tave gyvą“.
32. Jie, apsijuosę ašutinėmis, užsidėjo virves ir, atėję pas Izraelio karalių, tarė: „Tavo tarnas Ben Hadadas prašo: ‘Palik mane gyvą’“. Ahabas atsakė: „Jei jis dar gyvas, jis yra mano brolis“.
33. Vyrai tai palaikė geru ženklu ir pakartojo: „Ben Hadadas yra tavo brolis“. Karalius tarė: „Atveskite jį!“ Ben Hadadui atėjus, Ahabas pasisodino jį į savo vežimą.
34. Ben Hadadas tarė jam: „Miestus, kuriuos mano tėvas atėmė iš tavo tėvo, grąžinu; tu įsteik prekyviečių Damaske, kaip mano tėvas buvo įsteigęs Samarijoje“. Ahabas atsakė: „Šitomis sąlygomis aš tave paleidžiu“. Juodu sudarė sutartį, ir Ahabas paleido Sirijos karalių.
35. Vienas iš pranašų, Viešpačiui paliepus, tarė savo draugui: „Mušk mane“. Bet tas atsisakė jį mušti.
36. Tada jis jam sakė: „Kadangi nepaklausei Viešpaties žodžio, kai pasitrauksi nuo manęs, tave nužudys liūtas“. Kai jis pasitraukė, jį sutiko liūtas ir sudraskė.
37. Sutikęs kitą vyrą, jis vėl sakė: „Mušk mane“. Tas mušė jį ir sužeidė.
38. Po to pranašas nuėjęs atsistojo prie kelio ir laukė karaliaus. Jis užsirišo raištį ant akių.
39. Karaliui praeinant, jis sušuko: „Tavo tarnas dalyvavo mūšyje. Vienas žmogus atvedė pas mane vyrą ir įsakė: ‘Saugok jį! Jei jis pabėgs, tu atsakysi savo gyvybe arba turėsi sumokėti talentą sidabro’.