1. Argi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso?
2. Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.
3. Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:
4. „Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.
5. Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.
6. Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.
7. Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.
8. Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.
9. Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.