1. Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus.
2. Kai teisieji valdo, tauta džiaugiasi, o kai valdo nedorėliai, tauta dejuoja.
3. Kas myli išmintį, džiugina tėvą, o kas susideda su paleistuvėmis, praranda turtą.
4. Teisingai valdydamas, karalius sustiprina kraštą, o kas ima kyšius, griauna jį.
5. Kas pataikauja artimui, spendžia pinkles sau.
6. Piktas žmogus įsipainioja nusikaltimuose, o teisusis gieda ir džiūgauja.
7. Teisusis atsižvelgia į beturčių teises, o nedorėlis nenori jų žinoti.
8. Niekintojai sukelia mieste neramumus, o išmintingieji nukreipia rūstybę.
9. Jei išmintingas susiginčija su kvailiu, – ar tas niršta, ar juokiasi, – nėra ramybės.
10. Kraujo trokštantis nekenčia nekaltojo, o teisieji rūpinasi jo siela.
11. Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko.
12. Jei valdovas klauso melo, visi jo tarnai bus nedorėliai.
13. Beturtis ir sukčius turi bendra: Viešpats abiem davė šviesą akims.
14. Karaliaus, kuris teisingai teisia beturtį, sostas išsilaikys per amžius.
15. Rykštė ir pabarimas teikia išminties; vaikas, paliktas savo valiai, daro gėdą motinai.
16. Daugėjant nedorėliams, daugėja nusikaltimų; teisieji matys jų žlugimą.
17. Auklėk savo sūnų, tai jis bus tau paguoda ir tavo siela džiaugsis.
18. Be apreiškimo žūsta tauta. Palaimintas, kas laikosi įstatymo.
19. Vergo neišauklėsi žodžiais; nors jis supranta, bet nepaklauso.
20. Kvailys teikia daugiau vilties, negu žmogus, kuris skubotai kalba.
21. Vergas, lepinamas nuo mažens, galiausiai taps kaip sūnus.
22. Piktas žmogus sukelia vaidus, o ūmus žmogus dažnai nusikalsta.
23. Išdidumas pažemina žmogų, o nuolankus dvasia susilauks pagarbos.
24. Kas susideda su vagimi, nekenčia savo sielos; jis prisiekia sakyti tiesą, bet nieko nepasako.
25. Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus.
26. Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties.
27. Teisusis bjaurisi neteisiuoju ir nedorėlis tuo, kuris eina tiesiu keliu.