17. Kas praeidamas įsikiša į vaidus, kurie jo neliečia, elgiasi kaip tas, kuris šunį griebia už ausų.
18. Kaip beprotis, kuris mėto žarijas, laido strėles ir žudo,
19. yra tas, kas apgauna artimą ir sako: „Aš pajuokavau“.
20. Kai nėra malkų, gęsta ugnis; pašalinus apkalbėtoją, baigiasi ginčai.
21. Kaip iš anglių atsiranda žarijos ir iš malkų ugnis, taip vaidingas žmogus sukelia kivirčus.
22. Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.
23. Karšti žodžiai ir nedora širdis yra kaip sidabro priemaišomis aptraukta molinė šukė.
24. Kas neapkenčia, slepia tai po savo lūpomis ir laiko klastą savyje.
25. Kai jis kalba maloniai, netikėk juo: jo širdyje yra septynios bjaurystės.
26. Nors jis neapykantą slepia žodžiais, jo nedorybė paaiškės tautos susirinkime.
27. Kas kasa duobę, pats į ją įkrinta. Kas parita akmenį, ant to jis sugrįžta.
28. Meluojantis liežuvis nekenčia tų, kurie nuo jo nukenčia. Pataikaujanti burna sukelia pražūtį.