1. Geriau beturtis, vaikštantis savo nekaltume, negu tas, kuris turi klastingą liežuvį ir yra kvailas.
2. Negerai sielai be pažinimo, ir kas skuba, tas nusideda.
3. Žmogaus kvailumas iškreipia jo kelius, bet jo širdis kaltina Viešpatį.
4. Turtas pritraukia daug draugų, o nuo beturčio nusisuka ir jo artimas.
5. Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, neišsisuks.
6. Daugelis pataikauja kunigaikščiams, ir visi yra draugai su tuo, kas duoda dovanų.
7. Beturčio broliai nekenčia jo, tuo labiau jį palieka jo draugai. Kaip jis beprašytų, jie šalinasi nuo jo.
8. Kas įgyja išminties, myli savo sielą; kas laikosi supratimo, tam seksis.
9. Neteisingas liudytojas neliks nenubaustas; kas meluoja, pražus.
10. Kvailiui netinka prabanga nei vergui valdyti kunigaikščius.
11. Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio į neteisybę.