6. Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.
7. Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos – pinklės jo sielai.
8. Apkalbos yra lyg skanėstas, kuris pasiekia žmogaus vidurius.
9. Kas tingi dirbti, yra naikintojo brolis.
10. Viešpaties vardas – tvirtas bokštas, teisieji bėga į jį ir yra saugūs.
11. Turtuolio lobis yra jo įtvirtintas miestas, ir jo nuosavybė yra kaip aukšta siena jam.
12. Prieš sunaikinimą žmogaus širdis pasididžiuoja, prieš pagerbimą eina nuolankumas.
13. Kas atsako, iki galo neišklausęs, tas kvailas ir begėdis.
14. Žmogaus dvasia palaiko jį negalioje, bet kas pakels sužeistą dvasią?
15. Supratingojo širdis įgyja pažinimo ir išmintingojo ausis pažinimo ieško.
16. Dovanos plačiai atidaro žmogui duris pas didžiūnus.
17. Pirmasis, kalbąs teisme, atrodo teisus, kol ateina jo kaimynas ir išklausinėja jį.