1. Dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų ir prieštarauja tam, kas teisinga.
2. Kvailiui nerūpi išmintis, o tik parodyti, kas yra jo širdyje.
3. Kai ateina nedorėlis, ateina ir panieka, o su nešlove ateina gėda.
4. Žmogaus žodžiai yra gilus vanduo, išminties šaltinis – tekanti srovė.
5. Negerai būti šališku nedorėliui ir teisme nuskriausti teisųjį.
6. Kvailio lūpos sukelia vaidus, ir jis savo burna prašosi mušamas.
7. Kvailio burna jį pražudo; jo lūpos – pinklės jo sielai.