15. Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisųjį, abu yra pasibjaurėjimas Viešpačiui.
16. Kam kvailiui mokėti pinigus už išmintį, kai jis jos visai netrokšta?
17. Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.
18. Kam trūksta proto, tas sukerta rankas ir laiduoja už savo draugą.
19. Kas mėgsta ginčus, myli nuodėmę, kas stato aukštus vartus, ieško pražūties.
20. Kas turi klastingą širdį, nieko gero nepasieks; kieno liežuvis iškreiptas, turės bėdų.
21. Kvailas sūnus – ne džiaugsmas, bet rūpestis tėvui.
22. Linksma širdis gydo kaip vaistai; prislėgta dvasia džiovina kaulus.
23. Nedorėlis ima kyšius, kad iškreiptų teisingumą.
24. Supratingas žmogus siekia išminties, kvailio akys žemės pakraščiuose.
25. Kvailas sūnus – apmaudas tėvui ir skausmas motinai.
26. Bausti teisųjį yra negerai, kaip ir mušti kunigaikščius už teisingumą.
27. Kas turi supratimą, susilaiko kalboje, protingas žmogus turi romią dvasią.