3. Viešpaties akys mato visur, jos stebi blogus ir gerus.
4. Maloni kalba – gyvybės medis, šiurkšti šneka prislegia dvasią.
5. Kvailys paniekina savo tėvo pamokymus, o kas klauso perspėjimų, yra supratingas.
6. Turtų netrūksta teisiojo namuose, o nedorėlio pelnas – tik rūpesčiai.
7. Išmintingųjų lūpos skelbia pažinimą, o kvailio širdis to nedaro.
8. Nedorėlio auka – pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet teisiųjų maldos Jam patinka.
9. Nedorėlio kelias – pasibjaurėjimas Viešpačiui, bet Jis myli tuos, kurie siekia teisumo.
10. Didelė bausmė tam, kuris pameta kelią; kas nekenčia įspėjimo, miršta.
11. Pragaras ir prapultis Viešpaties akivaizdoje, tuo labiau žmonių širdys.
12. Niekintojas nemėgsta to, kuris jį įspėja, ir neina pas išminčius.
13. Linksma širdis atsispindi veide, širdies skausmas slegia dvasią.
14. Protingas ieško pažinimo, neišmanėlis maitinasi kvailystėmis.
15. Prislėgtasis nemato šviesių dienų, kas turi linksmą širdį, tam visuomet šventė.
16. Geriau mažai su Viešpaties baime negu dideli turtai su rūpesčiu.
17. Geriau daržovių pietūs, kur yra meilė, negu nupenėtas veršis ten, kur neapykanta.
18. Piktas žmogus sukelia vaidus, o lėtas pykti juos nuramina.
19. Tinginio kelias pilnas erškėčių, o teisiojo kelias – platus.
20. Išmintingas sūnus yra džiaugsmas tėvui, kvailys paniekina savo motiną.