10. Ji tuščia, išplėšta ir sunaikinta. Širdis alpsta, keliai dreba, visų veidai iš baimės pabalę.
11. Kur liūto buveinė, kur jaunų liūtų ola, kur liūtukai, kurie nepažino baimės?
12. Liūtas plėšė ir smaugė savo jaunikliams ir liūtėms, jis grobiu pripildė olas ir landas.
13. „Aš esu prieš tave, – sako kareivijų Viešpats. – Aš sudeginsiu tavo kovos vežimus, tavo jaunuolius sunaikins kardas. Tu neteksi grobio, niekas nebegirdės tavo pasiuntinių balso“.