1. Viešpats kalbėjo Izraeliui per Malachiją.
2. „Aš pamilau jus, – sako Viešpats. – O jūs sakote: ‘Kaip gi Tu mus pamilai?’ Argi Ezavas nebuvo Jokūbo brolis? – sako Viešpats. – Bet Aš pamilau Jokūbą,
3. o Ezavo nekenčiau. Aš paverčiau jo kalnus dykyne, o jo paveldėtą žemę atidaviau dykumų šakalams.
4. Kadangi Edomas sako: ‘Mus sunaikino, bet mes atstatysime miestus’, tai kareivijų Viešpats sako: ‘Jie testato, o Aš juos vėl griausiu. Juos vadins nedorybės kraštu, tauta, kurios Viešpats neapkenčia.
5. Jūsų akys tai matys, ir jūs sakysite: ‘Galingas yra Viešpats net už Izraelio sienų!’“
6. „Sūnus gerbia tėvą, o tarnas – savo šeimininką. Jei Aš tėvas, kur derama man pagarba? O jei Aš šeimininkas, kur mano baimė? – sako kareivijų Viešpats jums, kunigai, kurie niekinate mano vardą. – Jūs klausiate: ‘Kaip mes niekiname Tavo vardą?’
7. Aukodami ant mano aukuro suteptą maistą! Jūs klausiate: ‘Kaip mes sutepame jį?’ Negerbdami Viešpaties stalo.