15. Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną – nieko iš jos neleistina palikti rytojui.
16. Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną.
17. Kas lieka trečiai dienai – sudeginama.
18. Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja, – tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas.
19. Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgoma – ji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą.
20. Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.
21. Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos“.
22. Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
23. „Sakyk izraelitams, kad jie nevalgytų avies, jaučio ir ožkos taukų.
24. Nustipusio ar žvėries sudraskyto gyvulio taukus naudokite įvairiems reikalams, bet ne valgiui.
25. Jei kas valgytų gyvulio taukus, kurie turi būti paaukojami Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.
26. Nevalgykite jokio kraujo – ar jis būtų paukščių, ar gyvulių.
27. Kiekvienas, kuris valgys kraują, bus išnaikintas iš savo tautos“.
28. Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
29. „Sakyk Izraelio vaikams: ‘Kas aukoja Viešpačiui padėkos auką, dalį aukos turi atnešti Viešpačiui.
30. Savo rankomis turi atnešti aukos dalį, skirtą sudeginimui. Taukus ir krūtinę jis privalo atnešti, kad krūtinė būtų siūbuojama Viešpaties akivaizdoje.
31. Kunigas sudegins taukus ant aukuro, krūtinė teks Aaronui ir jo sūnums.
32. Dešinysis padėkos aukos petys yra kunigo dalis.
33. Kuris Aarono sūnus aukos kraują ir taukus, tas gaus dešinį petį.