14. Vieną iš visos aukos skirs pakėlimo aukai Viešpačiui, ir tai priklausys kunigui, kuris šlakstys padėkos aukos kraują.
15. Dėkojimo aukos mėsa turi būti suvalgyta tą pačią dieną – nieko iš jos neleistina palikti rytojui.
16. Įžadų ir laisvos valios auka valgoma tą pačią dieną. Kas lieka, leidžiama valgyti ir kitą dieną.
17. Kas lieka trečiai dienai – sudeginama.
18. Jei kas valgytų padėkos aukos mėsą trečią dieną, ji nebūtų priimtina ir nebūtų įskaityta tam, kuris aukoja, – tai pasibjaurėjimas. Kas valgytų, būtų kaltas.
19. Mėsa, paliesta kuo nors suteptu, nebus valgoma – ji bus sudeginama. Kas nesuteptas, gali valgyti aukos mėsą.
20. Jei kas, būdamas nešvarus, valgytų padėkos aukos mėsą, aukojamą Viešpačiui, bus išnaikintas iš savo tautos.
21. Kas, palietęs žmogaus, galvijo ar kokio daikto nešvarumą, valgytų padėkos aukos mėsą, bus išnaikintas iš savo tautos“.