1. „Štai aukos už kaltę įstatymas. Ji yra labai šventa.
2. Kur pjaunama deginamoji auka, ten pjaunama ir auka už kaltę. Jos kraujas bus šlakstomas aplink aukurą.
3. Aukosite nuo jos visus taukus: uodegą, vidurių taukus,
4. abu inkstus ir ant jų esančius taukus, paslėpsnių taukus ir kepenis su tinkleliu.
5. Kunigas visa tai sudegins ant aukuro; tai auka Viešpačiui už kaltę.
6. Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tos mėsos šventoje vietoje, nes ji yra labai šventa.
7. Auka už kaltę aukojama taip pat, kaip ir auka už nuodėmę; joms yra vienas įstatymas. Kunigas, kuris atlieka sutaikinimą, gauna ją.
8. Kunigas, kuris aukoja bet kokio žmogaus deginamąją auką, pasiima sau tos aukos odą.
9. Kiekviena duonos auka, iškepta krosnyje, ant skardos ar keptuvėje, priklauso kunigui, kuris ją aukoja;
10. Kiekviena duonos auka, aplieta aliejumi ar sausa, priklauso visiems Aarono sūnums, kaip vienam, taip ir kitam.
11. Šis yra įstatymas padėkos aukų, kurias aukosite Viešpačiui.
12. Jei kas, norėdamas atsidėkoti, aukoja dėkojimo auką, kartu su ja teaukoja neraugintus papločius, aplaistytus aliejumi, neraugintus ragaišius, apteptus aliejumi, ir smulkių miltų papločius, aplaistytus aliejumi.