20. „Tai turi aukoti Aaronas ir jo sūnūs Viešpačiui jų patepimo dieną. Dešimtą dalį efos smulkių miltų jie aukos kaip duonos auką – pusę rytą ir pusę vakare.
21. Juos sumaišys su aliejumi ir iškeps skardoje. Tai duonos auka. Ją aukos, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
22. Kunigas, kuris bus pateptas Aarono vietoje, visa sudegins ant aukuro.
23. Visa duonos auka, kurią aukoja kunigas, bus sudeginta – niekas jos nevalgys“.
24. Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
25. „Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie auką už nuodėmę. Auka turi būti papjauta Viešpaties akivaizdoje toje vietoje, kur pjaunama deginamoji auka; ji yra labai šventa.
26. Kunigas, kuris ją aukoja, valgys ją šventoje vietoje, palapinės kieme.
27. Kas palies tos aukos mėsą, bus šventas. Jei aukos krauju būtų aptaškytas apdaras, jis turi būti plaunamas šventoje vietoje.
28. Jei auką virsi moliniame inde, jį sudaužysi, o jei variniame – jį išvalysi ir vandeniu išplausi.
29. Kiekvienas kunigų giminės vyras valgys tą mėsą. Ji yra labai šventa.
30. Tačiau auka už nuodėmę, kurios kraujo dalis įnešama į Susitikimo palapinę sutaikinimui, nebus valgoma; ji bus visa sudeginta“.