10. Kunigas, apsivilkęs drobine tunika ir drobinėmis kelnėmis, išims sudegintos aukos pelenus ir juos supils šalia aukuro.
11. Po to persirengęs išneš ir išpils pelenus už stovyklos švarioje vietoje.
12. Ugnis ant aukuro degs visada; ją prižiūrės kunigas, pridėdamas kas rytą malkų, kad ugnis neužgestų. Pirmiausia aukos deginamąją auką, o po to degins padėkos aukų taukus.
13. Ugnis ant aukuro neužges niekados.
14. Šis yra duonos aukos įstatymas. Ją aukos Aarono sūnūs Viešpaties akivaizdoje.
15. Kunigas ims saują smulkių miltų, apšlakstytų aliejumi, bei smilkalus ir sudegins ant aukuro kaip malonų kvapą, kaip atminimą Viešpačiui.
16. Likusią dalį miltų suvalgys Aaronas su savo sūnumis. Jie tai valgys neraugintą šventoje vietoje, palapinės kieme.
17. Duona bus nerauginta, nes dalis jos buvo aukojama kaip smilkalai Viešpačiui. Ji yra šventa, kaip ir auka už nuodėmę bei auka už kaltę.
18. Tik Aarono giminės vyrai ją valgys. Tai amžinas įstatymas jūsų kartoms apie aukas Viešpačiui. Kas prie jų prisilies, tas bus šventas“.
19. Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
20. „Tai turi aukoti Aaronas ir jo sūnūs Viešpačiui jų patepimo dieną. Dešimtą dalį efos smulkių miltų jie aukos kaip duonos auką – pusę rytą ir pusę vakare.
21. Juos sumaišys su aliejumi ir iškeps skardoje. Tai duonos auka. Ją aukos, kad būtų malonus kvapas Viešpačiui.
22. Kunigas, kuris bus pateptas Aarono vietoje, visa sudegins ant aukuro.
23. Visa duonos auka, kurią aukoja kunigas, bus sudeginta – niekas jos nevalgys“.
24. Ir Viešpats kalbėjo Mozei:
25. „Paskelbk Aaronui ir jo sūnums įstatymą apie auką už nuodėmę. Auka turi būti papjauta Viešpaties akivaizdoje toje vietoje, kur pjaunama deginamoji auka; ji yra labai šventa.
26. Kunigas, kuris ją aukoja, valgys ją šventoje vietoje, palapinės kieme.