1. Trimituokite Sione, skelbkite pavojų mano šventajame kalne. Tedreba krašto gyventojai, nes ateina Viešpaties diena, nes ji arti.
2. Tamsi, niūri ir debesuota diena. Kaip ryto migla apgaubia kalnų viršūnes, taip galinga ir didelė tauta ateina. Tokios nebuvo iki šiol ir nebebus per kartų kartas.
3. Jų priekyje – visa ryjanti ugnis, užpakalyje – siaučianti liepsna. Kraštas prieš juos kaip Edeno sodas, jiems praėjus – tuščia dykuma; niekas neišsigelbės nuo jų.
4. Jie atrodo kaip žirgai ir puls kaip kariuomenės raiteliai.
5. Jų garsas lyg kovos vežimų, riedančių kalnų viršūnėmis, kaip ūžimas liepsnos, ryjančios ražienas, kaip kariuomenės, kuri išsirikiavusi kovai.
6. Prieš juos drebės tautos, visų veidai pabals.
7. Jie bėgs kaip karžygiai, lips sienomis kaip kariai; kiekvienas eis savo keliu, nesuardydamas gretų.
8. Jie nesistumdys, bet eis kiekvienas savo taku. Jie kris ant kardo, bet nesusižeis.