23. Jei netikėta nelaimė pražudo, Jis juokiasi iš nekaltųjų išmėginimų.
24. Žemė atiduota nedorėliams, Jis uždengia teisėjų veidus. Kas gi visa tai daro, ar ne Jis?
25. Mano dienos greitesnės už pasiuntinį; jos nubėgo, nematę nieko gero.
26. Jos pralėkė kaip greiti laivai, kaip erelis, puoląs grobį.
27. Jei sakyčiau: ‘Aš pamiršiu savo skundą, paliksiu savo sunkumą ir paguosiu save’,
28. tai bijausi visų savo kančių, žinodamas, kad Tu manęs nelaikysi nekaltu.
29. Jei aš esu nedorėlis, tai kam veltui stengtis?
30. Jei nusiprausčiau sniego vandeniu ir kaip niekada švariai nusiplaučiau rankas,
31. Tu vis tiek įstumtum mane į purvą, ir mano rūbai baisėtųsi manimi.
32. Jis nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą.
33. Tarp mūsų nėra tarpininko, kuris galėtų uždėti ant mūsų rankas.
34. O kad Jis patrauktų nuo manęs savo lazdą ir manęs nebegąsdintų.
35. Tada kalbėčiau nebijodamas Jo, bet dabar taip nėra“.