1. „Ar nėra žmogui skirto laiko žemėje? Ar jo dienos nėra kaip samdinio dienos?
2. Kaip vergas trokšta pavėsio ir samdinys laukia algos,
3. taip aš gavau tuštybės mėnesius ir vargo naktys skirtos man.
4. Kai atsigulu, galvoju: ‘Kada pasibaigs naktis ir aš atsikelsiu?’ Taip aš vargstu ir kenčiu iki aušros.
5. Mano kūnas aplipęs kirmėlėmis ir purvais, mano oda sutrūkinėjusi ir susitraukusi.