Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Jobo Knyga 33:10-25 Biblija. Senasis Testamentas. Naujasis Testamentas (LTZB)

10. Jis kaltina mane, laiko mane savo priešu.

11. Jis įtvėrė mano kojas į šiekštą, seka visus mano žingsnius’.

12. Štai čia tu klysti, nes Dievas yra didesnis už žmogų.

13. Kodėl tu ginčijiesi su Juo? Jis neatsiskaito už jokius savo darbus.

14. Dievas kalba vienu ar kitu būdu, bet žmogus to nesupranta.

15. Sapne, nakties regėjime, kai žmonės giliai įmigę ar snaudžia ant lovos,

16. Jis atidaro žmonių ausis savo įspėjimams,

17. norėdamas atitraukti žmogų nuo jo poelgių ir puikybės.

18. Jis saugo jo sielą nuo pražūties ir gyvybę nuo mirties.

19. Žmogus baudžiamas skausmais savo lovoje, visi jo kaulai apimti stipraus skausmo.

20. Mėgstamiausio maisto jis nebegali valgyti,

21. jo kūnas sunyksta, kad negali jo atpažinti, lieka tik vieni kaulai.

22. Jo siela artėja prie kapo, gyvybė – prie mirties.

23. Jei pas jį ateitų pasiuntinys kaip tarpininkas, vienas iš tūkstančio, ir parodytų žmogui Jo teisingumą,

24. Jis būtų maloningas jam ir sakytų: ‘Išlaisvink jį, kad nenueitų į duobę; Aš suradau išpirką’.

25. Jo kūnas atsinaujins ir jis grįš į jaunystės dienas.

Skaityti visą skyrių Jobo Knyga 33