15. Jie nustebę stovi, netekę žado, nebežino, ką sakyti.
16. Kai aš laukiau, o jie stovėjo tylėdami ir nieko nesakė,
17. aš nusprendžiau atsakyti ir pareikšti savo nuomonę.
18. Aš turiu žodžių pakankamai, o dvasia mane ragina.
19. Mano pilvas kaip vynas, nerandąs išėjimo, plėšantis naujas odines.
20. Aš turiu kalbėti, kad man būtų lengviau; praversiu savo lūpas ir atsakysiu.