30. Aš neleidau savo lūpoms nusidėti, nelinkėjau prakeikimo jo sielai.
31. Mano palapinės vyrai sakė: ‘Ar yra tokių, kurie būtų nepasisotinę jo maistu?’
32. Gatvėje nenakvojo joks ateivis; keleiviui aš atidarydavau duris.
33. Aš nedangsčiau savo nuodėmių kaip Adomas ir neslėpiau savo kalčių;
34. nebijojau minios, artimųjų panieka nebaugino manęs, nesėdėjau savo namuose ir netylėjau.
35. O kad nors kas išklausytų mane! Štai mano parašas. Visagalis teatsako man, mano priešas teparašo knygą.
36. Tikrai ją ant pečių užsidėčiau arba kaip karūną ant savo galvos.
37. Aš skelbčiau Jam apie kiekvieną savo žingsnį, kaip kunigaikštis prie Jo ateičiau.
38. Jei mano žemė šaukia prieš mane ir jos vagos skundžiasi,
39. jei valgiau jos derlių neapmokėjęs ir jos darbininkams apsunkinau gyvenimą,