4. Jie raudavo dilgėles iš pakrūmių ir kadagių šaknys buvo jų maistas.
5. Jie būdavo varomi iš bendruomenės su triukšmu kaip vagys.
6. Jie gyveno kalnų pašlaitėse, žemės olose ir ant uolų,
7. rinkdavosi tarp erškėčių ir šūkaudavo krūmuose.
8. Kvailių ir netikėlių vaikai, kuriuos iš krašto išveja.
9. O dabar tapau priežodis jų dainose,
10. jie bjaurisi manimi, traukiasi nuo manęs ir nesidrovi spjauti man į veidą.
11. Kadangi Jis atleido savo templę ir ištiko mane, jie taip pat nebesivaržo mano akivaizdoje.
12. Man iš dešinės pakyla gauja, stumia mane nuo kelio ir siekia mane sunaikinti.
13. Jie išardo mano taką, apsunkina mano nelaimę, jie neturi pagalbininko.
14. Lyg pro plačią spragą įsiveržę, jie neša man pražūtį.
15. Mane apėmė baimė; jie persekiojo mano sielą kaip vėjas, ir mano laimė praeina kaip debesis.
16. Dabar mano siela suvargusi ir mano dienos gausios kančių.
17. Naktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja.