21. Tu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei.
22. Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę.
23. Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.
24. Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami.
25. Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo?
26. Aš ieškojau gero – gavau pikta; laukiau šviesos – atėjo tamsa.
27. Mano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos.
28. Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu.
29. Aš tapau broliu šakalams ir draugu stručiams.
30. Mano oda pajuodusi, mano kaulai dega nuo karščio.
31. Mano arfa virto rauda, o mano fleita – verkiančiojo balsu“.