14. Lyg pro plačią spragą įsiveržę, jie neša man pražūtį.
15. Mane apėmė baimė; jie persekiojo mano sielą kaip vėjas, ir mano laimė praeina kaip debesis.
16. Dabar mano siela suvargusi ir mano dienos gausios kančių.
17. Naktį man kaulus gelia ir skausmai nesiliauja.
18. Daug jėgų reikia man, kad pasikeisčiau drabužį, jis varžo mane kaip rūbo apykaklė.
19. Jis įmetė mane į purvą, tapau kaip dulkės ir pelenai.
20. Aš šaukiuosi Tavęs, bet Tu man neatsakai; stoviu, bet Tu nekreipi dėmesio į mane.
21. Tu tapai man žiaurus, savo stipria ranka mane prislėgei.
22. Tu pakeli mane vėju ir blaškai, Tu išplėši mano nuosavybę.
23. Aš žinau, kad nuvesi mane į mirtį, į namus, skirtus visiems gyviesiems.
24. Tačiau Jis neištiesia rankos į kapą, nors jie šaukia pražūdami.
25. Ar aš neverkiau dėl kenčiančio, nesisielojau dėl vargšo?
26. Aš ieškojau gero – gavau pikta; laukiau šviesos – atėjo tamsa.
27. Mano viduriai virė ir neturėjo poilsio, pasitiko mane vargo dienos.
28. Aš vaikštinėju gedėdamas, nematydamas saulės; stoviu susirinkime ir šaukiu.