9. kunigaikščiai liaudavosi kalbėję ir užsidengdavo ranka savo burnas.
10. Net kilmingieji nutildavo, ir jų liežuvis prilipdavo prie gomurio.
11. Kas mane matė ir girdėjo, kalbėjo gera apie mane ir man pritarė,
12. nes aš išgelbėjau vargšą, prašantį pagalbos, ir našlaitį, kuris neturėjo kas jam padėtų.
13. To, kuris būtų pražuvęs, palaiminimas pasiekė mane, ir aš suteikdavau džiaugsmo našlės širdžiai.
14. Teisumas man buvo rūbas, o teisingumas – apsiaustas ir vainikas galvai.
15. Aš buvau akys aklam ir kojos raišam.
16. Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau.
17. Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį.
18. Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio.