15. Aš buvau akys aklam ir kojos raišam.
16. Aš buvau tėvas beturčiams ir ištirdavau bylą, kurios nežinodavau.
17. Aš sulaužydavau nedorėlio žandikaulius ir iš jo dantų išplėšdavau grobį.
18. Tuomet sakiau: ‘Mirsiu savo lizde, o mano dienų bus kaip smėlio.
19. Mano šaknys įleistos prie vandens, ir rasa vilgo mano šakas.
20. Mano garbė nesensta ir lankas mano rankoje tvirtėja’.
21. Žmonės klausė manęs ir laukdavo tylėdami mano patarimo.
22. Po mano žodžių jie nebekalbėdavo, mano kalba krisdavo ant jų.
23. Jie laukdavo manęs kaip lietaus, plačiai išsižiodavo kaip per vėlyvąjį lietų.
24. Jei šypsodavausi jiems, jie netikėdavo, mano veido šviesos jie netemdydavo.
25. Aš parinkdavau jiems kelius ir sėdėjau garbingiausioje vietoje kaip karalius tarp kariuomenės, kaip verkiančiųjų guodėjas“.