1. „Yra sidabro gyslų ir vietų, kur gryninamas auksas.
2. Geležis kasama iš žemės. Iš akmens išlydomas varis.
3. Žmogus nustato ribą tamsai ir ieško visose įdubose rūdos – tamsos ir mirties šešėlio akmens.
4. Jis įrengia kasyklas vietose, kur nėra žengusi koja, leidžiasi į gelmes toli nuo žmonių.
5. Žemės paviršiuje užauga duona, o gelmėje žemė išrausiama kaip po gaisro.
6. Safyrą randa jos uolienose, aukso dulkės yra joje.
7. Kelio tenai nežino plėšrus paukštis, nematė jo nė vanago akis.
8. Liūto jaunikliai jų nemindo, ir liūtas tais takais nevaikštinėja.