6. Nors jo puikybė pasiektų dangus ir jo galva liestų debesis,
7. jis pražus kaip jo paties išmatos. Kas jį matė, klaus: ‘Kur jis?’
8. Kaip sapnas jis dings, pranyks kaip nakties regėjimas.
9. Akis, kuri jį matė, nebematys jo daugiau ir jo vieta jo neberegės.
10. Jo vaikai ieškos beturčių palankumo, jo rankos sugrąžins jo turtus.
11. Jo kaulai pilni jaunystės nuodėmių, kurios gulės dulkėse kartu su juo.
12. Nors nedorybė saldi jo burnoje, nors jis slepia ją po savo liežuviu,
13. saugo ją ir nepaleidžia, paslėpęs savo burnoje,
14. tačiau maistas jo viduriuose virs gyvačių tulžimi.
15. Prarytus turtus jis išvems; Dievas iš jo pilvo ištrauks juos.