17. Mano kvapas bjaurus mano žmonai ir mano kūno vaikai atmetė mane.
18. Maži vaikai niekina mane. Kai noriu atsikelti, jie šaiposi iš manęs.
19. Manimi bjaurisi mano artimiausi draugai; tie, kuriuos mylėjau, tapo mano priešais.
20. Iš manęs liko tik oda ir kaulai, prie dantų liko tik lūpos.
21. Draugai, pasigailėkite, pasigailėkite manęs, nes Dievo ranka palietė mane.
22. Kodėl mane persekiojate kaip Dievas ir nepasisotinate mano kūnu?
23. O kad mano žodžiai būtų įrašyti į knygą,
24. įrėžti geležiniu rašikliu bei švinu amžiams į uolą.
25. Nes aš žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad Jis atsistos galiausiai ant žemės.
26. Ir kai mano oda sunyks, aš savo kūne regėsiu Dievą.
27. Aš pats Jį matysiu, savo akimis žiūrėsiu į Jį, o ne svetimomis. Mano širdis krūtinėje ilgisi Jo.