9. bet, gavęs vandens, jis atželia, krauna pumpurus ir išleidžia šakeles kaip jaunas augalas.
10. O žmogus miršta, ir nebėra jo; atiduoda žmogus savo dvasią, kur jis yra?
11. Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir išdžiūsta,
12. taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš miego.
13. O kad paslėptum mane kape ir laikytum paslėpęs, kol praeis Tavo rūstybė; nustatytam laikui praėjus, vėl mane atsimintum.
14. Ar miręs žmogus prisikels? Per visas man skirtas dienas aš lauksiu permainos.
15. Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio.