11. Kaip vanduo išgaruoja iš jūrų, upės nusenka ir išdžiūsta,
12. taip žmogus atsigula ir nebeatsikelia. Kol dangūs pasibaigs, jis neatsibus; niekas jo nepažadins iš miego.
13. O kad paslėptum mane kape ir laikytum paslėpęs, kol praeis Tavo rūstybė; nustatytam laikui praėjus, vėl mane atsimintum.
14. Ar miręs žmogus prisikels? Per visas man skirtas dienas aš lauksiu permainos.
15. Tu šauksi, ir aš atsiliepsiu; Tu ilgėsiesi savo rankų kūrinio.
16. Tu skaičiuoji mano žingsnius, bet neįskaityk mano nuodėmės.
17. Mano nusikaltimas paslėptas maišelyje ir mano kaltė užrišta.
18. Kaip kalnas krisdamas subyra ir uola pajuda iš savo vietos,