1. „Mano siela pavargo nuo gyvenimo, tad skųsiuos atvirai, kalbėsiu iš sielos kartėlio.
2. Sakysiu Dievui: ‘Nepasmauk manęs, parodyk man, kodėl su manimi kovoji.
3. Ar Tau gera prispausti ir paniekinti savo rankų darbą, ir šviesti nedorėlių pasitarime?
4. Ar Tavo akys kūniškos, ar matai taip, kaip žmogus?
5. Ar Tavo dienos kaip žmogaus dienos ir Tavo metai kaip žmonių laikas,
6. kad ieškai mano kaltės ir teiraujiesi mano nuodėmių,
7. nors žinai, kad nesu nedorėlis? Nėra nė vieno, kuris mane išgelbėtų iš Tavo rankų.
8. Tavo rankos padarė mane, o dabar nori mane sunaikinti.
9. Atsimink, kad mane iš molio padarei ir vėl į dulkes paversi.
10. Kaip pieną mane išliejai ir kaip sūrį suspaudei.